Ką daryti, jei graužia akis? Regėjimas yra mums toks svarbus, kad netikėti akių sutrikimai gali smarkiai paveikti mūsų gyvenimą. Vienas iš dažnų nusiskundimų – akių graužimas. Šią būklę gali sukelti įvairios priežastys, todėl ir sprendimai būna skirtingi. Apžvelkime juos išsamiau.
Ašarų plėvelės sandara ir reikšmė
Norint suprasti, kodėl atsiranda akių graužimo pojūtis, svarbu žinoti, kokią funkciją atlieka ašarų plėvelė. Ašaros sudarytos iš vandens, elektrolitų, baltymų ir riebalų. Jos pašalina iš akių dulkių daleles ir kitus svetimkūnius, sumažina uždegimo riziką, saugo rageną nuo išsausėjimo ir tiekia jai deguonį. Už ašarų gamybą atsakingos vokų liaukos, kurios kiekvieno mirktelėjimo metu atnaujina ašarų plėvelę.
Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksniai:
- išorinis (lipidinis) – stabdo per greitą ašarų išgaravimą;
- vidurinis (vandeningasis) – plauna svetimkūnius ir apsaugo nuo infekcijų;
- vidinis (gleivinis) – padeda ašaroms tolygiai padengti akies paviršių ir maitina rageną.
Kai kuris nors sluoksnis neveikia tinkamai, ašarų plėvelė nebeatlieka savo funkcijos. Tuomet gali vystytis sausų akių sindromas – viena dažniausių akių graužimo priežasčių.
Sausų akių sindromas ir jo priežastys
Sausų akių sindromas atsiranda tuomet, kai akis negamina pakankamai ašarų arba jos pernelyg greitai išgaruoja. Dažniausios priežastys:
- Aplinkos veiksniai – vėjas, sausas oras, kondicionierius.
- Vaistai – antihistamininiai, antidepresantai, skausmą malšinantys, hormoniniai, glaukomos gydymui skirti lašai.
- Amžius – bėgant metams mažėja hormonų, lemiančių ašarų gamybą, susilpnėja ašarų liaukų veikla. Dažniau pasitaiko moterims.
- Meibomo liaukų disfunkcija – šios liaukos gali užsikimšti ar uždegti.
- Vitaminų trūkumas – ypač A vitamino.
- Kontaktiniai lęšiai – netinkamas ar per ilgas nešiojimas sukelia sausumą.
Alergijų įtaka
Akių graužimą dažnai sukelia alergijos, ypač žiedadulkių. Pavasarį akis dirgina alksnių, beržų, kiaulpienių žiedadulkės, vasarą – žolių ir smilgų, o rudenį – piktžolių žiedadulkės. Negydoma alergija gali pabloginti akių būklę ir padidinti diskomfortą. Namuose alergija gali sukelti namų dulkių erkės, gyvūnų plaukai ar tam tikri maisto produktai. Alerginis akių dirginimas dažnai pasireiškia graužimu, paraudimu, ašarojimu ir niežėjimu, o kartais – ir tinimu.
Siekiant sumažinti simptomus, svarbu laiku nustatyti alergiją – atlikti odos testus ar kraujo tyrimus. Pagal rezultatus gydytojas gali skirti tinkamus alergijos profilaktikos ir gydymo būdus, įskaitant specialius akių lašus, antihistamininius preparatus ar gyvenimo būdo pakeitimus.
Taip pat rekomenduojama riboti sąlytį su alergenu – laikytis švaros namuose, vengti žiedadulkėms jautrių vietų lauke, nešti akinius ar apsauginius akinius ir reguliariai plauti rankas bei veidą. Iš anksto pasiruošus sezonui, galima ženkliai sumažinti alerginių akių simptomų pasireiškimą ir apsaugoti regėjimą.
Svetimkūniai
Akyje atsiradęs svetimkūnis – dulkė, smėlio dalelė ar net maža vabzdžio dalis – gali sukelti stiprų graužimą, ašarojimą ir skausmą. Svarbiausia – netrinti akių, nes taip galima pažeisti rageną ar dar labiau įstumti dalelę į akies audinius. Pirmiausia pabandykite dažnai mirksėti, kad ašaros natūraliai išplautų svetimkūnį. Jei to nepakanka, akį reikia kruopščiai praplauti drungnu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar dirbtinėmis ašaromis. Griežtai draudžiama bandyti svetimkūnį šalinti pirštais ar kitais daiktais. Jei diskomfortas nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, nes užsilikusi dalelė gali sukelti uždegimą ar infekciją.
Akių lašai
Akių graužimą gali sumažinti drėkinantys lašai, tačiau svarbu rinktis be konservantų (pvz., vengti benzalkonio chlorido). Geriausia, kad jie turėtų drėkinančių, rageną saugančių ir osmoprotektorių (pvz., taurino, L-karnitino, eritrolio). Lašus visada patariama rinktis pasitarus su akių priežiūros specialistu.
Profilaktika
VISION EXPRESS ir OPTIO regėjimo specialistai pataria: norint išvengti akių graužimo ir sausų akių sindromo, svarbu laikytis nuolatinės akių priežiūros ir profilaktikos. Pirmiausia – tinkama mityba, kurioje gausu vitaminų A, C, E ir omega-3 riebalų rūgščių. Šios medžiagos palaiko ašarų liaukų funkciją, drėkina akį ir saugo nuo uždegimų. Rekomenduojami maisto produktai: morkos, lapiniai žalumynai, saldieji bulviai, citrusiniai vaisiai, žuvis, riešutai ir sėklos.
Svarbu ir gyvenimo būdas: pakankamas miego kiekis, reguliarus laiko praleidimas gryname ore, vengimas dūmų ir sausos aplinkos. Darbas prie ekranų turėtų būti reguliuojamas – taikoma taisyklė 20-20-20: kas 20 minučių pažiūrėti į objektą 20 metrų atstumu bent 20 sekundžių. Taip sumažinama akių įtampa ir sausumas.
Nepamirškite ir higienos bei akių apsaugos: neberkite akių nešvariomis rankomis, saugokite akis nuo tiesioginių vėjo ar dulkių srautų, reguliariai valykite kontaktinius lęšius, o jei reikia – naudokite drėkinančius akių lašus be konservantų.
Gera profilaktika apima ir reguliarų akių tikrinimą pas specialistus. Ankstyva problemų diagnostika padeda užkirsti kelią rimtiems regėjimo sutrikimams ir užtikrina, kad akys ilgai išliktų sveikos ir komfortiškos.
Ką daryti, jei graužia akis?
Akių graužimas gali kilti dėl sausų akių, alergijų, svetimkūnių, nuovargio ar kai kurių vaistų. Siekiant sumažinti diskomfortą, dažnai mirksėkite, naudokite drėkinančius akių lašus be konservantų ir taikykite 20-20-20 taisyklę prie ekranų. Jei akyje pateko svetimkūnis, jo netrinkite, praplaukite drungnu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu, o jei simptomai nepraeina – kreipkitės į specialistą. Alergijų atveju stebėkite simptomų pasireiškimą, naudokite tinkamus lašus ir venkite sąlyčio su alergenu. Profilaktikai svarbu sveika mityba su vitaminais A, C, E ir omega-3, pakankamas miegas, laikas gryname ore bei reguliari akių patikra pas specialistą.
Jei akių graužimas nepraeina, verta kreiptis į optometristą ar oftalmologą. Laiku pradėta profilaktika ir tinkama priežiūra padės išvengti rimtesnių regos problemų.